Apie Simoną Daukantą (1793–1864) žinome gana daug. Nors neišsaugoti ankstyvieji jo rankraščiai, rašyti Vilniuje (ten turbūt gyveno bent iki 1822–1823 m.), tačiau nemažai išlikę jo Rygos laikotarpio rankraščių (pirmasis žinomas lietuviškas Daukanto įrašas darytas 1827 m.).
Po Daukanto mirties praėjus pusei šimto metų (1911), išsaugotą jo archyvą ir knygas giminės Kauneckiai padovanojo Lietuvių mokslo draugijai – iš viso 22 pūdus ir 20 svarų, t. y. apie 370 kg. Vileišių rūmų su ten saugotais buvusios Lietuvių mokslo draugijos rinkiniais nacistinė kariuomenė, atsitraukdama 1944 m., nesusprogdino, nors buvo jau užminavusi. Kaip liudijo bibliotekininkas Pranas Razmukas, Basanavičiaus daiktus jis tuomet parodęs nacių karininkui, pavarde Didžiul, o tas pritaręs, kad sprogdinti nedera.